- triušti
- triùšti vksm. Plaukai̇̃ triū̃šta.
.
triušti
Look at other dictionaries:
triušti — triùšti, triū̃šta (triuñša), o intr. NdŽ, KŽ 1. nuo galų trupėti, lūžinėti, šiurti (ppr. apie plaukus): Plaukai triuñša Š(Sl). Plaukai triū̃šta, t. y. birsta šmoteliais ir šiurkštūs darosi J. Jau sęsti: jau plaukai triū̃šta Gs. Sukrovus kupetą … Dictionary of the Lithuanian Language
triūsti — triū̃sti vksm. Muziẽjuje vi̇̀są diẽną triū̃sia net trỹs kãsininkės … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
triūsti — triū̃sti, ia, ė intr. K, Rtr, DŽ, NdŽ; L dirbti, darbuotis; ruoštis: Triūsiau par dieną apie ūkį ir negaliu pasakyti darbą J. Mes triūsiame tiekdami visokių valgių svečiams J. Moteris audžia, apie gyvulius triū̃sia Atz. Kad aš ganau, tai ma[n]… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištriūsti — ištriū̃sti, ia, ìštriūsė 1. intr. Š, KŽ kurį laiką triūsti. 2. tr. triūsu gauti: Taip ir gyveno, ką sugavo [žvejys], ką triūsu ištriūsė L.Dovyd. triūsti; aptriūsti; atsitriūsti; įsitriūsti; ištriūsti; nusitriūsti; … Dictionary of the Lithuanian Language
aptriušti — aptriùšti intr. 1. Nm kiek aptrupėti, aplūžinėti (ppr. apie plaukus): Jau jos plaukai visai aptriùšo, beliko tik maža kasiukė Žvr. | prk.: Aptriùšusios dainos, t. y. necielos J. 2. apspurti, apibrigzti: Kambario viduryje blausiai žvilgėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
aptriūsti — aptriū̃sti, ia (àptriūsia), àptriūsė 1. intr., tr. apsiruošti, apeiti namų apyvoką: Aptriūsiau savo žygius, t. y. apliuobiau J. Ka tik ji aplink namus aptriū̃sia, ko da reikia! Jrb. Da apie karvutę aptriūsiù, i pamelžiu, viščiukes pasilesinu… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsitriūsti — atsitriū̃sti, ia, atsìtriūsė Š, KŽ pakankamai prisidarbuoti. triūsti; aptriūsti; atsitriūsti; įsitriūsti; ištriūsti; nusitriūsti; patriūsti; parsitriūsti; pratriūsti; … Dictionary of the Lithuanian Language
bakštyti — 2 bakštyti, bãkšto, bãkštė 1. tr. badyti, kumšėti, daužyti: Ką čia mane nuolat bakštaĩ [į pašonę] ? Lnkv. Visi tą mano vaiką bãkšto, dėl to ir yra toks numenkęs ir nedrąsus Brs. Koks ans bãkštalas, visus bãkšto Pp. | refl.: Nesibakštyk su… … Dictionary of the Lithuanian Language
brūzti — brū̃zti, džia ( ia), dė ( ė) 1. intr. triūsti, darbuotis: Visą dieną po jaują brū̃zia, nė numie neina Užv. Vyrai apie numus par visą pavasarį brū̃zia Up. Ko taip brūzdì par visą dieną, nors truputį pasilsėtum Plt. Vyrai rejoje brū̃zda nu ryto… … Dictionary of the Lithuanian Language
bėgioti — bėgioti, ioja, iojo intr. 1. J, K iter. bėgti 1: Ant stalo musios bėgioja Dkš. Kankino troškulys, bet nebuvo laiko bėgioti į upelį atsigerti rš. Pelių bėgioti miltai Š. | prk.: Šiurpuliai per kūną bėgiojo I. Šaltis bėgiojo mano oda rš. Po galvą… … Dictionary of the Lithuanian Language
